Liepos 19d. Penktadienis

Vėžys spaudžiamas į kampą

2013 Vasario 27d.
Peržiūrų skaičius: 24164
Vėžys spaudžiamas į kampą

Nesibaigiančioje kovoje su vėžiu naudojami patys moderniausi medicinos prietaisai bei metodai. Lietuvos mokslininkai tyrinėja sudėtingas baltymų molekules - vadinamuosius biožymenis, kurie it šnipai demaskuoja vėžio ląsteles ir tiksliai praneša gydytojui, kur jos tūno.

Kovoje su vėžiu šiandien naudojami pozitronų emisijos tomografai bei didelės raiškos ultragarso aparatai ankstyvajai diagnostikai arba itin taiklūs šūviai į vėžines ląsteles radioaktyvių spindulių srautais. Mokslininkai jau sugeba pastebėti ir numarinti pavienes pakitusias ląsteles.

Susirgimų šios klastingos ligos įvairiomis formomis daugėja visame pasaulyje. Taip pat ir Lietuvoje. Todėl vienas iš Nacionalinės mokslo programos projektų skirtas tirti lėtinėms neinfekcinėms ligoms.

„Mūsų projekto esmė yra tyrinėti vėžio vystymosi mechanizmus, galimybes vėžį diagnozuoti. Mes bandome sukurti vaistines medžiagas kovai su vėžio plitimu. Šitame projekte, kuris yra lėtinių neinfekcinių ligų programoje, ketiname panaudoti tam tikrus mūsų molekulinius mechanizmus vėžio diagnozavimui“, – sako Lietuvos mokslo premijos laureatas dr. Daumantas Matulis.

Biotechnologijų instituto tyrėjai bendradarbiauja su kolegomis Suomijoje ir kartu mokosi panaudoti naujas technologijas. Vėžio rūšių yra daug, jas galima suskirstyti ir pagal tai, kokiuose organuose jis randamas, ir pagal tai, kokioje aplinkoje vėžinės ląstelės dauginasi.

„Visi procesai turi tam tikrus bendrumus. Vėžinius susirgimus sieja nekontroliuojamas ląstelių dauginimasis. Pasaulyje vis daugiau suprantama apie vėžį. Vis daugiau atrandama biožymenų, kurie parodo, kad tam tikros ląstelės yra vėžinės. Tačiau sprendimo būdų, gydymo būdų ne taip greitai daugėja“, – teigia D. Matulis.

Vienas svarbiausių aspektų – laiku ir tiksliai diagnozuoti iš organizmo kontrolės ištrūkusias, nevaldomai besidauginančias ląsteles.

„Mes bandome sukurti metodus, kaip naudojant biožymenis – baltymus, užfiksuoti vėžį. Jeigu ląstelės ima gaminti tam tikrus baltymus, mes matome, kad jų daugėja, galima įtarti, kad ta ląstelė – vėžinė. Nudažius audinius, galima pasakyti, daug tų ląstelių ar ne“, – aiškina mokslininkas.

Už šių metodų kūrimą ir kai kurių kenksmingų baltymų slopiklių paieškas dr. D. Matulis ką tik pelnė šių metų Lietuvos mokslo premiją. Biožymenų – t. y. baltymų, kurių pasirodymas ląstelėse liudija kokį nors vėžinį susirgimą, yra įvairių. Pavyzdžiui, prostatos vėžio pėdsakų ieškoma, analizuojant baltymo – prostatos specifinio antigeno kiekio pokyčius. O kokius baltymus tiria Lietuvos mokslininkai?

„Mes nagrinėjame baltymus karboanhidrazes. Jų yra dvylika rūšių, ir kai kurios iš jų būtinos organizmui. Kitos sintetinamos vėžio atveju. Panaudoję antikūnus galime pastebėti, kad daugėja vėžinių. Tačiau šie biožymenys tinka ne visoms vėžio rūšims“, – pasakoja D. Matulis.

Norint įrodyti, kad tokie biožymenys iš tiesų patikimai liudija ligos vystymąsi, reikia atlikti daug eksperimentų tiriant, kaip šios medžiagos veikia iš įvairių pacientų paimtuose mėginiuose.

Dažant mėginius siekiama, kad būtų galima nustatyti anksčiausios stadijos vėžį. Tačiau kol žmonės jaučiasi sveiki, retas lankosi pas gydytojus profilaktiškai tikrintis. Dėl to onkologinės ligos, deja, dažnai diagnozuojamos pavėluotai. Galbūt situaciją pagerins tai, kad Biotechnologijų instituto tyrėjų kuriamas metodas yra tikslus ir lengvai atliekamas. Jis leidžia vėžines ląsteles pastebėti kraujyje. Todėl nereikia iš paciento imti audinių mėginio – biopsijos. Tačiau iki finišo dar toli.

„Kad sukurtume tokį diagnostikos metodą, visų pirma reikia žinoti, kad tam tikri baltymai galėtų mums pasakyti, jog ten yra tam tikra vėžio rūšis. Tam reikia ir antikūnus sukurti, kurie atpažintų baltymus, ir pačius baltymus reikia įtarti, kad jie tą daro. Iš esmės mokslininkai ima įvairias baltymų grupes ir tikrina. Patikrina vieną, kitą ir pamato. Ir tada aišku, kad tai vėžio sukėlimui tinka“, – sako mokslininkas.

Ankstyva ir tiksli beprasidedančios arba jau įsigalėjusios ligos diagnozė – tik viena kovos su vėžiu dalis. Tyrėjai turi kur kas daugiau ambicijų.

„Mes norėtume sukurti vaistus ir medžiagas, kurios slopintų vėžinius procesus ir padėtų žmogui kovoti ir įveikti vėžį. Svarbiausia laboratorijos darbo dalis – kurti medžiagas, tiek natūraliai gamtoje randamas, tiek dirbtinai sintetintas, kurios būtų slopikliai“, – teigia D. Matulis.

Tokias medžiagas, mokslininkų teigimu, surasti nėra labai sudėtinga. Didžiausia problema – paversti šias medžiagas efektyviais ir sveikoms ląstelėms kuo mažiau kenkiančiais vaistais.

Anot D. Matulio, tam reikia praeiti keturias klinikinių tyrimų stadijas. „Tai labai dideli kaštai. Tą daro tik didžiosios farmacinės bendrovės. Reikia jas sudominti, kad tos cheminės medžiagos vertos vystyti.“

Vaistams tinkamos molekulės ieškomos gamtoje arba sintetinamos chemiškai. Mokslininkai sugalvojo, kaip patikrinti, ar tos molekulės gali slopinti vėžines ląsteles.

„Tyrinėjame baltymo ir sukurto cheminio junginio sąveikos energijas. Stebime, kiek išsiskiria energijos tos sąveikos metu. Kuo didesnė energija, tuo stipresnė sąveika. Vadinasi, tuo stipriau slopiklis veika tą baltymą. Tuomet galime vystyti ir kaitalioti cheminę medžiagą, tobulinti ją. Kad ji atakuotų tai, ko reikia“, – svarsto mokslininkas.

Naudojant vis galingesnius kompiuterius, tyrėjai geriau įsivaizduoja, kaip tos molekulės atrodo ir kokios struktūros slopiklį reiktų susintetinti, kad jis įsikibtų į jas kaip koks šuo į nusikaltėlį ir nepaleistų. Arba kad užblokuotų vėžinio baltymo aktyvų centrą ir taip jį sugadintų. Tam naudojamos kompiuterinės simuliacijos, kompiuteryje sukurtI vaisto ir vėžinio baltymo sąveikos modeliai, tačiau jie negali atsakyti į visus klausimus.

„Kompiuteris leidžia iškelti hipotezę, kad taip galėtų būti. Ją reikia patikrinti praktiškai. Chemiškai turi būti medžiagos susintetinamos ir tada, naudodami biotermodinaminius metodus, mes išmatuojame sąveikos energijas. Tiksliai žinodami energijas, galime pasakyti, koks vaistinės medžiagos efektyvumas“, – dalijasi patirtimi D. Matulis.

Šios programos vykdytojai tyrimams naudoja cheminiu būdu sintetinamas vaistų molekules, o ne biofarmacinius preparatus. Nors pastaruoju metu biologiniai vaistiniai preparatai populiarėja, ir kompanijos jų paieškai skiria vis daugiau lėšų, tradiciniu būdu sintetinami vaistai dar tikrai neišėjo iš mados.

Jie turi daug privalumų ir šiek tiek trūkumų. Su jais lengviau dirbti – pavyzdžiui, cheminių preparatų nereikia leisti į veną. Juos galima vartoti tabletėmis, jų veikimo efektyvumas didesnis, jie greičiau pasišalina iš kūno negu biofarmaciniai. Dėl to nuodingas jų poveikis gali būti gerokai mažesnis. Bet tai – labai brangus ir daug laiko reikalaujantis procesas.

„Mažai surandama cheminių medžiagų, kurios būtų efektyvūs vaistai. Tačiau kai tokios cheminės medžiagos randamos, jas panaudoti gerokai lengviau. Ir farmacinės bendrovės dabar daug daugiau turi ką pasiūlyti, nei biofarmacinės bendrovės. Biologinių medžiagų kiekis, nors ir sparčiai didėja, bet vis dar gerokai mažesnis, nes jas sukurti sudėtingiau. Tai didelės baltyminės molekulės, jos turi daug visokių pašalinių reakcijų“ – pažymi ekspertas.

Kita vertus, Lietuvoje dirbantys mokslininkai, kuriantys naujus diagnostikos metodus arba naujus vaistus, susiduria su netikėtomis teisinėmis ir politinėmis problemomis.

„Mums reikalinga biobankuose esanti medžiaga. Iš pacientų vėžinių audinių išpjauti mėginiai. Norėtume juos tirti ir įsitikinti, kad mūsų žymenys iš tiesų gerai demaskuoja vėžines ląsteles. Tam turime patikrinti didelį pacientų skaičių. Pernai labai tikėjomės, kad LR Seimas priims biobankų įstatymą, bet iki šiol jis nepriimtas ir atidėliojamas. Todėl visi biobankai yra nelegalūs, jais naudotis negalime. Bioetikos komitetai leidimų išduoti irgi negali. Dėl to biobankų mėginius tyrinėjame Suomijoj“, – sako D. Matulis.

Tokius tyrimus būtų galima atlikti ir Lietuvoje. Tiriant lietuvių pacientų vėžinius mėginius, surinktume daugiau informacijos, įvertintume daugiau biologinių variantų. Galbūt yra esminių skirtumų tarp įvairių gyventojų populiacijų, ir nuo to gali priklausyti vaisto veikimo efektyvumas. Dažniausiai sukurti vaistai naudojami visame pasaulyje, bet kartais tie skirtumai svarbūs ir vaistų efektyvumas kinta priklausomai nuo rasės.

Nepaisant šių stabdžių, mokslininkai tikisi atrasti baltymus, kurie galėtų patikimai ir greitai demaskuoti kai kurias vėžio formas pradinėse stadijose.

„Tikimės parodyti, ar mūsų sukurti žymenys tinka diagnozuoti vėžį. Bandome ištirti keletą vėžio rūšių. Tai labai priklauso ir nuo mums nežinomų faktorių, kaip biobankų ateitis“, – reziumuoja D. Matulis.

Kitoje laidoje bus tęsiama tema apie biožymenis. Laidos kūrėjai lankysis Valstybiniame patologijos centre, kur mokslininkai, naudodami naujausias technologijas, kuria žymenų derinius, padedančius greičiau ir patikimiau aptikti prostatos vėžį.

Vidurių užkietėjimo priežastys

Vidurių užkietėjimo priežastys

Gali būti keletas vidurių užkietėjimo priežasčių. Jos visos susijusios su industrializacija, intensyviu gyvenimo tempu. Civilizuotose šalyse per daug valgoma gyvulinės kilmės produktų, valyto maisto (aukščiausios kokybės miltų gaminių, poliruotų...


Žmogaus papilomos viruso infekcija ir vakcina nuo jos

Žmogaus papilomos viruso infekcija ir vakcina nuo jos

Sergamumas gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje didėja nuo 1992 m. ir šiuo metu yra vienas didžiausių Europoje. Taip pat vieni didžiausių ir mirtingumo nuo šios ligos skaičiai. Tačiau pastaraisiais metais sergamumo kreivės aukštyn nekyla, ligos


Kraujagyslių amžius įspėja apie širdies ligas

Kraujagyslių amžius įspėja apie širdies ligas

Kardiologai juokauja, kad dauguma širdies veikla susirūpina tik po švenčių arba siautulingų vakarėlių. Širdies ligos negailestingai pasiglemžia vis jaunesnių žmonių gyvybes. Lietuvos širdies asociacijos Kauno krašto pirmininkas, LSMU Kauno klinikų...


Vaistai iš gamtos

Vaistai iš gamtos

Prieš kurį laiką buvo manoma, kad homeopatija, fitoterapija, akupunktūra, meditacija nėra veiksmingi. Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė ką kita. Šiuo metu didelė dalis vaistų yra gaminami iš vaistinių augalų, jų ekstraktų ar jų veikliųjų...


Jūsų šeimos narys serga diabetu ir yra nuolat pavargęs?

Jūsų šeimos narys serga diabetu ir yra nuolat pavargęs?

Nuovargis yra daugelio ligų požymis, tačiau kartais jis gali būti ir ligos pasekmė. Skausminė neuropatija dažna sergančiųjų diabetu palydovė, o jos sukeliamas skausmas labai trikdo miegą, dėl to sergantieji dieną jaučiasi mieguisti, pavargę. Kaip...


Aktyvuoto vandens gydomoji galia

Aktyvuoto vandens gydomoji galia

Žmogaus organizme yra apie 40-45 litrus įvairių skysčių, o gyvybė – tai tų skysčių judėjimas, kuriam sulėtėjus susergama. Dažnai net nenutuokiama, kad dauguma negalavimų atsiranda dėl vandens trūkumo. Pats organizmas per dieną iš riebalų ir...


Ar verta kovoti su šienlige?

Ar verta kovoti su šienlige?

Žydint įvairiems augalams ir pievoms padaugėja įkvepiamųjų alergenų sukeltų alergijų. Žiedadulkėms alergiški žmonės paprastai kamuojasi ne tik pavasarį, bet ir visą vasarą, ypač tose vietose, kur rečiau šienaujamos arba visai netvarkomos pievos....


Triukšmo daugėja – klausa silpnėja

Triukšmo daugėja – klausa silpnėja

Šiandienos gyvenimas yra kenksmingas – aplinkos triukšmas vargina klausą, tad neatlaikiusi nuolatinio krūvio ausis vieną dieną tiesiog atsisako tarnauti. Tačiau tai tik viena iš kurtumo ar blogėjančios klausos priežasčių. Šią savaitę...


Linų sėmenys

Linų sėmenys

Linų sėmenyse yra aliejų, baltymų, vitamino A, angliavandenių, organinių rūgščių, fermentų. Iš linų sėmenų nuoviro padaryti kompresai gydo žaizdas ir mažina uždegiminius procesus. Linų sėmenų nuoviras gydo gastritą, padeda paūmėjus opaligei,...


Nebereikės kartoti laboratorinių tyrimų – sutaupys pacientai ir gydymo įstaigos

Nebereikės kartoti laboratorinių tyrimų – sutaupys pacientai ir gydymo įstaigos

Siekdama gerinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliekamų laboratorinių tyrimų kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija 2012 m. patvirtino „Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programą“. Joje numatytas tikslas iki...


Mumijų skenavimas rodo, kad senoliai taip pat sirgo kraujagyslių ligomis

Mumijų skenavimas rodo, kad senoliai taip pat sirgo kraujagyslių ligomis

Gydytojai nevengia priminti, kad riebus maistas bei mažai judrus gyvenimo būdas skatina trombų formavimąsi kraujagyslėse. „Blogasis“ cholesterolis ir imuninės ląstelės, vadinamos makrofagais, nusėda ant kraujagyslių sienelių ir...


Kojų tirpimas ir dilgčiojimas nėra būtini diabeto palydovai

Kojų tirpimas ir dilgčiojimas nėra būtini diabeto palydovai

Sergantieji cukriniu diabetu dažnai jaučia galūnių tirpimą, badymą lyg adatėlėmis ir kitokius simptomus, kurie nėra panašūs į įprastinį skausmą. Galbūt dėl to pacientai dažnai numoja į tai ranka: „Pakentėsiu, gal praeis...“ Ar tikrai...


Diabeto mokykla dalinsis žiniomis, kaip sėkmingai kontroliuoti cukrinį diabetą

Diabeto mokykla dalinsis žiniomis, kaip sėkmingai kontroliuoti cukrinį diabetą

Medicinos diagnostikos ir gydymo centras rūpinasi sergančiųjų cukriniu diabetu sveikata ir kartu su centro Diabeto mokykla gegužės 29 dieną organizuoja nemokamą praktinį seminarą tema „Cukrinio diabeto kontrolės ir fizinio aktyvumo...


Sąnario kremzlių atauginimui naudojamos kamieninės ląsteles ir šilko - celiuliozės mišinys

Sąnario kremzlių atauginimui naudojamos kamieninės ląsteles ir šilko - celiuliozės mišinys

Daugiau nei 20 milijonų žmonių Europoje kenčia nuo osteoartrito, kuris gali sukelti didelę žalą kelio ir klubo sąnario kremzlėms. Pagrindinis iššūkis buvo sukurti medžiagą, kuri būtų biologiškai veiksminga kremzlės audinio regeneracijai....


Kovoje su peršalimu vaistus gali pakeisti sriuba

Kovoje su peršalimu vaistus gali pakeisti sriuba

Vėstant orui ir kimbant peršalimo ligoms, gydytis galima ne tik vaistais, bet ir vištienos sriuba. Šį močiučių puikiai žinomą kovos su liga metodą dar prieš kelerius metus savo tyrimais pagrindė Nebraskos universiteto Medicinos centro plaučių ligų...


Bendra medžiagų apykaitos reguliacija! Naujausios mokslo žinios, gydant susirgimus vėžiu, imuninę sistemą ir medžiagų apykaitą!

Bendra medžiagų apykaitos reguliacija! Naujausios mokslo žinios, gydant susirgimus vėžiu, imuninę sistemą ir medžiagų apykaitą!

Visiems esminiams organizme vykstantiems procesams reikia energijos. „Valiuta“ yra ATP (adenozintrifosfatas). ATP yra kuras, kuris yra gaminamas mitochondrijose, ląstelėse esančiose elektrinėse.


Baltijos ir Amerikos klinika viena iš pirmųjų atnaujino Pagalbinio apvaisinimo licenciją

Baltijos ir Amerikos klinika viena iš pirmųjų atnaujino Pagalbinio apvaisinimo licenciją

Jau 10 metų veikiantis Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos Vaisingumo centras džiugina savo klientus vienais geriausių rezultatų Lietuvoje. Pastaraisiais metais pastoja ir sėkmingai susilaukia išsvajoto vaikelio daugiau nei pusė...


Širdies ligos smogia iš pasalų

Širdies ligos smogia iš pasalų

Dažniausia mirties priežastis Ar tikrai susimąstome, kad iš šimto šiais metais mirsiančių žmonių net pusė jų mirs nuo širdies kraujagyslių ligų! Mirtis nuo miokardo išeminės širdies ligos - pati dažniausia ir pagrindinė mirties priežastis....


Gydomosios varškės savybės

Gydomosios varškės savybės

Varškėje yra daug naudingų medžiagų, todėl ji turi gydomųjų savybių. Šis produktas pagerina apetitą ir nuotaiką. Sergant kai kuriomis ligomis naudinga valgyti varškę, tik reikia žinoti kokią. Parduotuvėse gausu įvairių rūšių varškės. Pirkėjai ją...


DAŽNIAUSIAI SUTINKAMI ODOS PAŽEIDIMAI: KAIP ATPAŽINTI IR GYDYTI?

DAŽNIAUSIAI SUTINKAMI ODOS PAŽEIDIMAI: KAIP ATPAŽINTI IR GYDYTI?

Įvairios patologinės odos būklės atsiranda dėl odos raginio sluoksnio vientisumo pažeidimo ir odos barjerinės funkcijos sutrikdymo. Raginio odos sluoksnio pažeidimas padidina pralaidumą mikroorganizmams, nuodams, alergenams, epidermis aktyviai...


Modifast

Modifast

Baltyminiai produktai svoriui mesti
lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9